_edited.png)
Tapusios mamomis mes neišvengiamai pasikeičiam, pasikeičia mūsų vertybės, mūsų interesai ir netgi galimybės. Neretai moterys supranta, kad taip kaip jos gyveno iki tampant mamomis joms nebetinka, nebetinka krūvis, nebetinka gyvenimo būdas ir ritmas, kartais atrandam netgi naujas aistras ir naujas savo asmenybės puses.
Todėl nenuostabu, kad šios nepaprastos karjeros pertraukos metu, kuomet įgyjame mums naują tapatybę (mamos tapatybę) mums pradeda kirbėti klausimai - ar noriu dirbti tai ką dirbau anksčiau? Ar tai dar dera su dabartine manimi?
Tai yra labai geri klausimai, nes motinystės pertrauka gali būti puikus laikas pergalvoti savo karjeros kryptį ir imtis pokyčio. Mes turim ypatingą progą, kuomet pakankamai tvirtai atsiejame save nuo to, ką veikėme prieš tai. O iš naujos perspektyvos, atsitraukus, daug geriau ir aiškiau galime pamatyti ar tai tikrai yra ta sritis, kuri tave išpildo, kur save realizuoji ir atskleidi savo stiprybes.
KODĖL VERTA PRADĖT RUOŠTIS IŠ ANKSTO?
Dažnai mamos galvoja, kad kai vaikas pradės eiti į darželį, tuomet ir turės laiko pradėti galvoti apie grįžimą į darbus. Tačiau praktika tokia, kad dažniausiai tuo metu pradedame jausti spaudimą, net jeigu ir žadėjome, kad duosime sau laiko.
Kai jaučiam spaudimą, dažnai sprendimą priimam iš baimės. Priimam tą darbo pasiūlymą, kuris pasitaiko pirmas, nedrįstam įdėti daugiau laiko ir pastangų ir susirasti iš tiesų mielą darbą.
Taip nutiko ir man. Nepaisant to, kad pati prieš motinystės pertrauką buvau karjeros koučingo, bei atrankų specialistė ir gana aiškiai žinojau, kad tai yra man tinkama karjeros kryptis. Paleidusi abi dukras į darželį, išgyvenau visą virtinę jausmų - nuo nepasitikėjimo savimi iki džiugaus pokyčio jaudulio, bei neužtikrintumo ką ir kaip daryti toliau. Jaučiau spaudimą iš aplinkos “Ką dabar dirbsi? Ar jau grįžai į darbus?.” Kai tuo tarpu man norėjosi susirinkti save ir pirmiausia atstatyti vidinius resursus po pačių intensyviausių “atostogų”.
Taigi, pasidavusi spaudimui priėmiau pirmą pasitaikiusį darbo pasiūlymą. Iš baimės, kad pačiai nepavyks, o niekur daugiau nepriims. Iš nenoro toliau jausti spaudimą iš aplinkos, kad galėčiau pasakyt: “jau dirbu, atstokit”.
Tai nebuvo lengvas grįžimas į darbo rinką. Pradžia buvo sunki. Nes iš pat pradžių nedaviau sau pakankamai laiko ir nesuteikiau reikiamo vidinio palaikymo. Tas grįžimas pareikalavo iš manęs daugybės resursų. Po darbo jausdavausi pavargusi ir išsunkta. Nuolat grauždavau save, kad nepavyksta skirti kokybiško laiko savo vaikams, nes tiesiog nebeturėdavau energijos. Nes tai nebuvo mano vertybes atliepianti ir man tinkanti darbo aplinka bei sąlygos.
Nepaisant viso to, su laiku grįžo pasitikėjimas savo įgūdžiais ir savo patirtimi. Tad net supratusi, jog tai nėra man tinkama vieta, galiausiai džiaugiuosi, kad pavyko susivokti, prisiminti ką tikrai noriu daryti, susigrąžinti pasitikėjimą ir priimti tinkamą sprendimą. O priėmusi tinkamą sprendimą daviau sau tiek laiko, kiek reikės, kol susikursiu tokias sąlygas, kokių tikrai noriu ir kokių esu verta. Šiandien vėl su didžiausiu džiaugsmu vedu koučingo sesijas, o po darbo valandų esu pasikrovusi energijos, jaučiuosi užsipildžiusi, nes darau tai ką man patinka daryti. Tad po darbo savo dėmesį galiu skirti šeimai.
Mano asmeninė istorija tokia. Tačiau pradžia gali ir nebūti tokia sunki. Kaip tik turėtų būti kitaip. Grįžimas į darbą gali būti džiaugsmingas, patiriant malonų jaudulį. Nes einam ten, kur žinom, kad save realizuosim, išpildysim savo talentus, augsim, pasikrausim energijos, o ne ją išeikvosim. Nes suteikiam sau visą reikiamą palaikymą. Tą padedu moterims susikurti ir atrasti asmeninėse koučingo sesijose.
Susikurti norimą karjeros viziją ir ją įgyvendinti reikia laiko. Vaiko priežiūros atostogos gali būti puiki proga atsitraukti nuo to ką darei anksčiau ir atsitraukus iš naujos perspektyvos įsivertinti:
Ar tai yra ta sritis, kurioje save išpildai?
Ar čia jauti prasmę, pasitenkinimą ir augimą?
O galbūt jau seniai svajojai pabandyt kažką naujo?
Pradėti dirbti visiškai kitoje srityje?
Žinau, kad būnant su vaikučiu dažnai yra iššūkis rasti laiko sau. Tačiau tai tik prioritetų klausimas.
Ar tu gali būti prioritetu sau? Mano manymu mes privalom būti prioritetu sau. Nes tik pasirūpinusios savimi, galime pasirūpinti ir kitais. Rasti bent 10-20 minučių kasdien tikrai yra įmanoma. Arba dedikuotas 2 valandas per savaitę. Kryptingai skiriant šį laiką, per keletą mėnesių jau turėsi aiškumą, galbūt būsi kažką pradėjusi daryti dėl to (pvz. mokytis kažkokio dalyko norimai profesijai įgyti arba kalbėtis su pažįstamais, kurie dirba toje srityje). Darant kryptingus veiksmus, grįš užtikrintumas ir pasitikėjimas savimi.
KĄ DARYTI JEI SUPRANTI, KAD NENORI GRĮŽTI TEN KUR DIRBAI, BET KUR EITI NEŽINAI?
Skirk laiko savęs pažinimui. Išsiaiškink savo stiprybes. Tai kas tau natūraliai lengvai sekasi, tai už ką tave labiausiai vertina kiti žmonės.
Tuomet labai svarbu suprasti kaip keiteisi tu pati, kai tapai mama? Ar tai ką tu darei anksčiau dera su dabartine tavimi? Ar toks darbo krūvis/ modelis/ specifika suderinamas su dabartine tavimi? Jei ne, kaip norėtum, kad būtų dabar?
Į šiuos klausimus ne visada lengva rasti atsakymus iš karto. Duok sau laiko, atvirai įsiklausyk ir atsakymai tikrai ateis.
Klausimai savirefleksijai:
Kaip aš keičiausi tapusi mama?
Ką apie save sužinojau tokio, ko nežinojau anksčiau?
Ko nesitikėjau iš savęs anksčiau, bet tapusi mama pamačiau, kad galiu?
Kame tapau stipresnė?
Kas mane džiugina dabartiniam etape? Be ko negalėčiau gyventi?
Kaip keitėsi mano vertybės? Kokios jos buvo tada ir kokios jos yra dabar? (Auginančių laiškų prenumeratoriams dovanoju vertybių išsigryninimo praktiką, kurią galite parsisiųsti čia >)
Kaip keitėsi mano gyvenimo būdas? Koks jis yra dabar? Ar šis gyvenimo būdas tinka prie to darbo kurį dirbau anksčiau?
O jeigu norėtum kryptingo palaikymo šiame etape, kviečiu tave į unikalią 6 savaičių karjeros koučingo programą. Jos metu geriau pažinsi save, savo vertybes, išsigryninsi jomis grįstą tau labiausiai tinkančią karjeros kryptį ir susidėliosi veiksmų planą jai įgyvendinti.
Comments